Kibernetinio saugumo grėsmių prognozė 2030 m. – teigiama ENISA ataskaitoje

Analizė pabrėžia sparčiai besivystančią grėsmių aplinką.

Sudėtingos kibernetinės nusikalstamos organizacijos toliau prisitaiko ir tobulina savo taktiką.

Naujų technologijų pritaikymas suteikia ir galimybių, ir pažeidžiamumų.

Numatomas skaitymo laikas: 4 minuti

Ataskaita „ENISA Foresight Cyber ​​Security Threats for 2030“ siekiama pateikti išsamų kibernetinio saugumo vaizdą politikai ir verslui ir pateikti išsamią naujų kibernetinio saugumo grėsmių, kurių tikimasi iki 2030 m., analizę ir įvertinimą.

ENISA

Europos Sąjungos agentūra Kibernetinė sauga, yra labai svarbi kraštovaizdžio gerinimo organizacija Kibernetinė sauga Europoje.

Agentūros tikslai:

• ENISA yra įsipareigojusi išlaikyti lygį Kibernetinė sauga Europoje.
• Ji prisideda prie ES kibernetinio saugumo politikos ir skatina bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir ES įstaigomis.
• Jame pagrindinis dėmesys skiriamas pasitikėjimo IRT produktais, paslaugomis ir procesais didinimui, naudojant kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas.

ENISA „Foresight“ kibernetinio saugumo grėsmės 2030 m

„ENISA Foresight Cybersecurity Threats for 2030“ tyrimas – tai kibernetinio saugumo iki 2030 m. analizė ir įvertinimas. Naudota struktūrizuota ir daugiamatė metodika leido numatyti ir nustatyti galimas grėsmes. Pirmą kartą ji buvo paskelbta 2022 m., o dabartinė ataskaita atnaujinama antrą kartą. Vertinimas suteikia pagrindinių įžvalgų, kaip vystosi kibernetinio saugumo aplinka:

• Analizė pabrėžia greitą grėsmių raidą:
  • aktoriai;
  • nuolatinės grėsmės;
  • aktyvios valstybės ir tautos;
  • sudėtingos kibernetinės nusikalstamos organizacijos;
• Technologijų skatinami iššūkiai: naujų technologijų pritaikymas suteikia ir galimybių, ir pažeidžiamumo. Dvigubas technologinės pažangos pobūdis reikalauja aktyvių kibernetinio saugumo priemonių;
• Naujų technologijų poveikis: Kvantinė kompiuterija ir dirbtinis intelektas (AI) tampa pagrindiniais įtakos veiksniais. Nors šios technologijos suteikia didelių galimybių, jos taip pat suteikia naujų pažeidžiamumų. Ataskaitoje pabrėžiama šios rizikos supratimo ir mažinimo svarba;
• Padidėjęs sudėtingumas: grėsmės tampa vis sudėtingesnės, todėl reikia sudėtingesnio supratimo. Sudėtingumas išryškina pažangių kibernetinio saugumo priemonių poreikį;
• Aktyvios kibernetinio saugumo priemonės: organizacijos ir politikos formuotojai skatinami imtis iniciatyvių kibernetinio saugumo priemonių. Supraskite besikeičiantį kraštovaizdį ir grėsmes, būkite pasirengę priimti kylančius iššūkius
• Į ateitį orientuota perspektyva: ENISA „Numatomos kibernetinio saugumo grėsmės 2030 m.“ apžvalga yra pagrįsta specifine metodika ir ekspertų bendradarbiavimu.
• Atspari skaitmeninė aplinka: vadovaudamiesi ir priimdami ataskaitos įžvalgas bei rekomendacijas, organizacijos ir politikos formuotojai gali tobulinti savo kibernetinio saugumo strategijas. Šiuo iniciatyviu požiūriu siekiama užtikrinti atsparią skaitmeninę aplinką ne tik 2030 m., bet ir vėliau.

TENDENCIJOS

Buvo aptiktos devynios tendencijos, galimi pokyčiai ir poveikis IT saugumui:

• Politika:
  • Padidėjusi nevalstybinių veikėjų politinė galia;
  • Didėjanti (kibernetinio) saugumo svarba rinkimuose;
• Ekonomiškas:
  • Daugėja duomenų rinkimo ir analizės vartotojų elgsenai įvertinti, ypač privačiame sektoriuje;
  • Didėjanti priklausomybė nuo užsakomųjų IT paslaugų;
• Socialinis:
  • Sprendimų priėmimas vis labiau grindžiamas automatizuota duomenų analize;
• Technologinis:
  • Palydovų skaičius erdvėje didėja, taigi ir mūsų priklausomybė nuo palydovų;
  • Transporto priemonės tampa vis labiau susijusios viena su kita ir su išoriniu pasauliu ir mažiau priklausomos nuo žmogaus įsikišimo;
• Aplinkosaugos:
  • Didėjantis skaitmeninės infrastruktūros energijos suvartojimas;
• Teisinė:
  • Galimybė valdyti asmens duomenis (fizinio asmens, įmonės ar valstybės) tampa vis svarbesnė;

Studiją galima atsisiųsti paspaudę čia

Ercole Palmeri