Tvarumas, inovacijos ir aplinka: oro teršalų mažinimas, Italija siekiant 2030 m. tikslų

Italija turi pasiekti 2030 m. tikslus sumažinti pagrindinių oro teršalų išmetimą, o tai turės naudos sveikatai (-50 % mirčių, palyginti su 2010 m.) ir ekonominę naudą (33 mlrd. eurų sutaupyta, palyginti su tais pačiais metais).

Tai ir kyla iš vieno ENEA tyrimas paskelbtame moksliniame žurnale „Atmosfera“, kuriame buvo įvertintas politikos ir priemonių efektyvumas oro kokybė, kurią įvedė dabartinė Ekologinio pereinamojo laikotarpio ministerijos Nacionalinė oro taršos kontrolės programa.

Per artimiausią dešimtmetį Plane numatytomis priemonėmis mūsų šalis galės pasiekti Europos Sąjungos nustatytus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus sieros dioksidui (-80 proc., palyginti su ES siekiamu 71 proc.), azoto oksidų kiekiui –70 proc. , ES tikslas – 65 proc., PM2.5 (-42 proc., ES tikslas – 40 proc.), lakieji organiniai junginiai be metano (-50 proc. ES tikslas – 46 proc.) ir amoniakas (-17 proc. ES tikslas – 16 proc.).

„Kad pasiektų šiuos tikslus, mūsų šalis turės veikti keliais frontais ir imtis įvairių intervencijų, įskaitant energijos gamybos dekarbonizavimą, energijos vartojimo efektyvumą gyvenamajame sektoriuje, elektrinio mobilumo plitimą ir naujos žemės ūkio praktikos taikymą. azoto emisijų mažinimas“, – aiškina ENEA Atmosferos taršos laboratorijos tyrėja ir tyrimo bendraautorė Ilaria D'Elia. „Tačiau tai, priduria jis, yra tik keletas priemonių, kurių reikia imtis siekiant sumažinti atmosferos teršalų kiekį, pavyzdžiai. Bus svarbu, kad daugelis veiksmų, kurių reikia imtis, būtų struktūriniai, o ne atsitiktiniai, ir kad jie sudarytų sąlygas tikrai integruotam ir sinergetiniam su klimato, energetikos ir atmosferos tarša susijusių politikos krypčių programavimui.

Remiantis Agentūros komandos atlikta analize,

iki 2030 m. sieros dioksido išmetimą sumažins kai kurie sektoriai, visų pirma jūrų sektorius (-89 %, palyginti su 2010 m. vertėmis) ir energijos gamyba (-59 %). Taip pat numatomas staigus azoto oksido išmetimo sumažėjimas, ypač kelių transporto sektoriuje (-74 proc.) ir elektros gamyboje (-46 proc.). Kalbant apie PM2.5, sektorius, kuris prisidės didžiausią indėlį mažinant itin smulkių kietųjų dalelių išmetimą, yra civilinis sektorius (-46 %), kuris iki 2030 m. ir toliau išlaikys šių emisijų rekordą. Amoniakas išlieka pagrindiniu teršalu. su mažiausiais sumažinimais (-9 %, palyginti su 2010 m. vertėmis), o rezultatas visų pirma pasiektas dėl mažesnio karbamido trąšų naudojimo žemės ūkio sektoriuje ir zootechninių išmetamųjų teršalų.

„2010 m., mūsų tyrimų ataskaitiniais metais, azoto dioksido žemėlapis parodė didžiausią koncentraciją Milano, Turino, Romos ir Neapolio miestuose bei Po slėnio miestų teritorijose dėl bendro namų šildymo išmetamų teršalų poveikio. žemės ūkis ir mobilumas mieste bei užmiestyje “, – pabrėžia Antonio Piersanti, ENEA Atmosferos taršos laboratorijos vadovas ir tyrimo bendraautoris. „Iki 2030 m.“, – priduria jis, – dėl plano įgyvendintų priemonių mūsų tyrime nustatytas didelis miesto taršos sumažėjimas, ypač Lombardo sostinėje, dėl masinio automobilių parko atnaujinimo ir elektrinių transporto priemonių dalies padidėjimo. “.

Visuomenės sveikatos srityje,

Priėmus oro kokybės politiką ir priemones, įsikišus energetikos, civilinio, žemės ūkio ir mobilumo sektoriuose, mirtingumas dėl oro taršos paūmėjusių arba išsivystytų ligų galėtų smarkiai sumažėti. Visų pirma, sumažėjus azoto dioksido koncentracijai, mirtingumas gali sumažėti 2010 %, palyginti su 93 m. (793 atvejai, palyginti su 11.769 2010, apskaičiuotais 2.5 m.), o po to PM41 ir 34.666 % mažiau mirčių (58.867 2010 atvejai, palyginti su XNUMX XNUMX XNUMX m. ) ir ozonas (O₃) išvengta 36 % mirčių (1.725 2.692 atvejai, palyginti su 2010 2.5 atvejai 2030 m.). „KD 4,43 duomenys yra įdomūs: remiantis mūsų modeliavimu, mirtingumas iki 10 m. turėtų sumažėti iki 7,25 atvejo 2010 XNUMX gyventojų, palyginti su XNUMX XNUMX m., o didžiausias sumažėjimas regioniniu lygiu būtų ypač Po slėnyje ir Florencijos, Romos ir Neapolio miestų zonose“, – aiškina D'Elia.

Kalbant apie ekonomiką, ENEA tyrimas kiekybiškai įvertino apytiksliai 33 milijardo eurų bendros Italijos santaupos, lygios 2 % BVP 2010 m., tyrimo ataskaitiniais metais. Reitinge pirmauja Lombardija su sutaupyta 13,6 mlrd. eurų, toliau rikiuojasi Lacijus (4,4 mlrd.), Venetas (3,2 mlrd.) ir Emilija-Romanija (2,9 mlrd.).

Darbai buvo atlikti su „MINNI“ sistema

(Nacionalinis integruotas modelis, skirtas remti tarptautines derybas oro taršos klausimais), vienas rinkinys įrankių, kuriuos Ekologinio pereinamojo laikotarpio ministerijos užsakymu sukūrė ENEA kartu su įmonėmis Arianet ir IIASA (Tarptautinis taikomųjų sistemų analizės institutas). MINNI atmosferos mokslas yra susietas su išmetamųjų teršalų mažinimo priemonių poveikiu žmonių sveikatai ir ekosistemoms bei susijusiomis išlaidomis, naudojant įvairius nepriklausomus ir tarpusavyje susijusius komponentus: AMS (atmosferos modeliavimo sistemos) modelį ir GAINS-Italy (šiltnamio efektą sukeliančios dujos). ir oro taršos sąveikos ir sinergijos modelis Italijoje). AMS sukuria valandinius trimačius meteorologinių kintamųjų ir pagrindinių teršalų koncentracijos laukus (NO₂, O₃, PM10, PM2.5 ir kt.) visoje Italijos teritorijoje su 4 km horizontalia erdvine skiriamąja geba, naudojant „FARM“ (lankstus oro kokybės regioninis modelis) transporto ir atmosferos chemijos modelį: GAINS-Italy modelis plėtoja emisijų scenarijus tradicinių teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinis ir regioninis lygis iki 2050 m. poveikio oro kokybei analizei ir susijusioms taršos mažinimo / švelninimo priemonių sąnaudoms. Šiame tyrime „MINNI“ buvo įgyvendintas su visais metiniais „AMS“ modeliavimais 2010 m. baziniam atvejui ir buvo maitinamas 2030 m. išmetamų teršalų kiekiu, pagamintu naudojant GAINS-Italy modelį pagal du skirtingus scenarijus (2030 m. „Su priemonėmis“, atitinkančiais tendencijų scenarijų ir 2030 m. „Su papildomomis priemonėmis“, politikos scenarijus), gauti NO koncentracijos diapazonus₂, PM2.5 ir O₃ 4 km skiriamąja geba, naudojama tolesniam poveikio sveikatai ir sąnaudoms vertinimui.

Ercole Palmeri